Kam kiekvienas sveikai mąstantis žmogus teikia pirmenybę darbo vietoje ir bet kokioje kitoje situacijoje? Patogumui! Ir planuojant virtuvę būtent tai ir reikia turėti omenyje. Kad virtuvėje būtų patogu, jos išplanavimas turi būti kruopščiai apgalvotas.
Kiekvieno šeimininko svarbiausiu tikslu turi būti komfortas ir aukštas funkcionalumas, kada kiekvienas virtuvės interjero daiktas yra ne tik patogus, bet, žiūrint iš jo panaudojimo galimybių taško, optimalus. Visos vidinės erdvės turi būti suplanuotos taip, kad erdvė būtų ekonomiškai išnaudota.
Virtuvė yra dalinama į tris zonas: darbinę (maisto gamybos), valgomojo ir praėjimo zoną.
Darbinė zona virtuvės širdis, kur yra išdėstytos produktų saugojimo vietos, stalai, skirti dalinti ir gaminti maistą. Be kita ko, čia yra šaldytuvas, kriauklė ir viryklė, kurie sudaro taip vadinamą darbinį trikampį: saugojimą išdalinimą maisto gaminimą. Iškyla klausimas: kaip visa tai protingai išdėstyti? Specialistų nuomone, šaldytuvas, kriauklė ir viryklė neturėtų būti vieni šalia kitų, bet būti atskirti stalais ar spintelėmis. Komfortiška darbinio trikampio erdvė neturėtų būti didesnė nei 7 m2, kitaip jums bus sunku dirbti, bėgiojant nuo viryklės prie kriauklės ar šaldytuvo. Bet neturėtų būti mažesnė nei 4 m2, kitaip erdvė bus labai ankšta.
Egzistuoja 6 pagrindiniai virtuvės išplanavimo tipai: viena linija, dviem linijomis, L-išplanavimas (kampinis), U-išplanavimas (stačiakampės trapecijos formos), o taip pat du kombinuotieji tipai taip vadinami virtuvė sala ir virtuvė pusiasalis
Norint išgauti maksimalų komfortą, kiekvieną tipą panagrinėsime detaliau.
Vienos linijos tipo virtuvė.
Tokia virtuvė yra paskaičiuota vienam dviem žmonėms ir yra įrengiama tada, kai yra labai ribota erdvė. Tokioje virtuvėje, darbinė zona užima pusę viso ploto, todėl, jei jūs nusprendėte sujungti virtuvę ir valgomąjį, įstatykite ištraukiamą arba išlankstomą pietų stalą, kitu atveju, praėjimo zona bus labai maža, kas, savaime suprantama, iššauks tam tikrus nepatogumus. Tokį išplanavimą galima įrengti daugiafunkciniame virtuvė valgomasis svetainė kambaryje šiuo atveju visi virtuviniai baldai bus išdėstyti vienoje kambario dalyje, kai tuo pačiu metu kita dalis, bus naudojama valgymo metu ir poilsiui (smulkiau apie virtuvės suderinimą su valgomuoju mes pašnekėsime specialiame skyriuje).
Dviejų linijų tipo virtuvė.
Šios virtuvės išplanavimas yra paprastas ir kompaktiškas. Jei jūs nusprendėte išsirinkti šį variantą, tokiu atveju racionaliausias išdėstymas būtų toks viryklė ir kriauklė vienoje pusėje, šaldytuvas ir spintelės kitoje. Optimalus atstumas tarp priešais esančių linijų turėtų būti ne mažesnis nei 1,2 metro. Toks išplanavimas leidžia pastatyti stumdomus stalus arba tiesiog valgomojo baldus.
L-išplanavimas.
Šis kampinis variantas yra labiausiai nusisekęs, kuriant patogų darbinį trikampio planą. Esant tokiam išplanavimui, baldai ir technika yra išdėstomi išilgai gretimų sienų, o pietų stalas gali būti lengvai pastumiamas, taip netrukdant praėjimo zonai. Šis variantas tinka beveik visoms patalpoms, išskyrus ankštas.
U-išplanavimas.
Tikriausiai, tai yra pats geriausias variantas: jis yra patogus ir saugus, nes baldai ir technika yra išdėstyti išilgai trijų sienų. Čia nėra pereinamojo judėjimo. Jei, esant tokiam išplanavimui, praėjimo zona sudaro truputį mažiau nei pusė darbo zonos, tai leidžia virtuvę naudoti kaip valgomąjį. Didelio ploto virtuvei arba virtuvei valgomajam tiks kombinuota schema: kampinė darbo zona plius pratęsiant liniją statmenai jai pastatomas serviravimo arba pietų stalas. Virtuvėse valgomuosiuose, trumpa statmena stalo linija atskiria darbinę ir valgomojo erdves. U-išplanavimą galima naudoti mažoje virtuvėje (5 8 m2), bet tik su sąlyga, kad atstumai tarp kraštinių bus ne mažiau kaip 1,5 2 metrai.
Virtuvė-pusiasalis ir virtuvė sala.
Tokie virtuvių išplanavimai, kurie yra vadinami pusiasaliu ar sala tinka tik didelėms virtuvėms (nuo 16 m2). Virtuvė sala apjungia kampinį arba U-išplanavimo modelius, įskaitant papildomą darbinį paviršių viduryje virtuvės. Toks išplanavimas atrodo labai prašmatniai, bet reikalauja kruopščiai apgalvoto konstrukcinio plano, kad būtų išvengta iš anksto nenumatytų nepatogumų.
VIRTUVĖS PERPLANAVIMO IDĖJOS.
Atskirai reikia pasakyti apie problemas, kurios yra susijusios su tipinių butų perplanavimu. Viena iš interjero taisyklių sako, kad esant patogiam virtuvės išplanavimui, jos plotas be valgymo vietos turėtų sudaryti 8 10 m2. Deja, mūsų tipinės virtuvės yra žymiai kuklesnių išmatavimų. Taigi, gyvenant daugiabutyje, jūs vargu ar galite būti patenkintas mažais esamo ploto išmatavimų dydžiais. Kita vertus, egzistuoja keletas užduoties sprendimo variantų, kaip iš mažo padaryti didesnį. Pirmas variantas: atsikratykite durų arba padarykite jas paslankias. Būtų gerai išgriauti vieną sieną (arba bent jau jos dalį), dėl to, kad būtų galima sujungti dvi nedideles erdves ir paversti jas viena funkcionalia erdve. Daugiabučio virtuvei tiktų L-išplanavimas (optimalus, tiems kurie gyvena trise ir daugiau) ir vienos linijos išplanavimas. Kampiniame variante, kuris yra genialus savo paprastumu, būtų reikalingas atlenkiamas stalas, kuris būtų panašus į barą su atsilenkiančiu (dėl visa ko) staliniu paviršiumi ir pastatytas prie neužimtos darbo zonos sienos. Esant kampinėms konstrukcijoms, nepamirškite įvairių kilnojamų lentynų, kurios priverčia uždainuoti net pačios reikliausios šeimininkės širdį.
Jei jūs gyvenate pagal principą Svarbiausia paprastumas, apsiribokite atviromis lentynomis. Sėkmingas techninis sprendimas vienos linijos virtuvėms, bus siauri ir aukšti stelažai, pritvirtinti prie priešais esančios sienos, o nedidelis staliukas gali būti pastatytas prie lango.
Išplėstinė tipinių butų problema taip pat yra maža ir absurdiškai ištempta virtuvė. Šiuo atveju, galima interjerą išpildyti šviesiais tonais, kas vizualiai padidina patalpą. Tiesios linijos jūsų mažylei taip pat priduos didelės erdvės iliuziją. Būtinos įvairovės, reikalingos jūsų trupinėlio dydžio virtuvės interjerui, galima pasiekti naudojant kompaktišką ir daugiafunkcinę techniką.
Kaip bebūtų keista, planavimo problemų kyla ir didelėse virtuvėse: tokiose patalpose ypatingai sunku sukurti vienalytės erdvės atmosferą, norint ją pasiekti, dažniausiai erdvė dalinama į keletą smulkių zonų, kas duoda diskomforto jausmą. Šiuo atveju yra rekomenduojamas virtuvės salos išplanavimas, kur patalpos centre gali būti viryklė, pusryčių spintelė ir kriauklė. Optimalūs tokios salos išmatavimai 120 x 120 cm, minimalūs 60 x 90 cm. Sala gali būti ne tik kvadratinė, bet ir išlenktos formos.
ZONAS SUSKIRSTYTOS VIRTUVĖS
Šiuo metu taip madingos atviros erdvės interjere siekis, kartais virtuvę paverčia gyvenamosios patalpos dalimi, kurią malonu vadinti bendrąja zona. Tarp kambarių išgriaukite sienas, sujunkite juos su koridoriais ir virtuve ir jūs gausite visiškai naują patalpą. Tačiau netrukus gali pasirodyti, kad jums visiškai nepatinka joje gyventi. Kodėl? Todėl, kad psichologiškai mus yra reikalingos kelios skirtingos vietos, skirtos skirtingiems užsiėmimams. Būtent todėl yra nurodomas atskirų arba iš dalies apribotų zonų reikalingumas, kur būtų atskiras kampelis, o jame galima ramiai prisėdus papietauti, tuo metu nejaučiant už nugaros tuščios erdvės. Būtent todėl neišdalintas į zonas didelis plotas labai greitai pradeda įkyrėti. Išeitis yra viena sudalinti zonomis.
Virtuvė nuo amžių visada slėpėsi nuo smalsių žvilgsnių. Ir nors šiandien požiūris į ją yra labai pasikeitęs, tačiau dauguma šeimininkių prašo išskirti ir atskirti darbinę zoną atviroje erdvėje. Nors šis skirstymas zonomis yra dalinis ir sienos tarp zonų nėra statomos, erdvės dalinimo logika niekam nesukelia abejonių. Todėl, kad virtuvė tai vieta, kur gamina maistą, o valgomasis kaip pietavimo grupė vieta, kur ją išnaudoja. Pirma aktyvumo zona, antra poilsio zona.
Skirstymo zonomis planavimo sprendimai atsiranda iš bendros buto koncepcijos, tačiau bet kokiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kad tokiu atveju virtuvė praranda savo technologinę paskirtį, vadinasi jos interjerui yra reikalingi tam tikri sprendimai.
Virtuvės darbo zonai yra reikalingi inžinieriai sprendimai, todėl (išskyrus atvejus su salos variantu) yra reikalinga atraminė siena, prie kurios ji galėtų prisišlieti. Be to, kai darbinė zona, išdėstyta patalpos gilumoje, kaip taisyklė, jai yra reikalingas dirbtinis apšvietimas (išskyrus tada, kai jis yra išdėstyta prie lango). Pietavimo zona geriausia būtų išdėstyti kuo arčiau tiesioginio apšvietimo, tai yra prie lango, ir toliau nuo aktyvaus judėjimo ribų. Be to, skirstant zonomis labai svarbu yra rasti tam tikras proporcijas, kad nebūtų priskirta labai daug vietos darbinei daliai, taip padarant nuostolį valgomajam: net jei pietavimo zona susideda tik iš stalo su keturiomis kėdėmis, ji turi didesnį prioritetą komfortui nei virtuvė su visais jos sudėtingais įrengimais. Paprastai valgomojo zonai yra skiriama geresnė patalpos dalis, tai yra geriau apšviesta, ramesnė ir atvira. Juk žmogus ilsisi ten, kur šviesu, komfortabilu, jauku. Tačiau, pereinamosiose erdvėse, kai kurie žmonės akcentuoja ne valgomojo zoną (neaukodami jo komforto!), o darbo zoną, kur dalinamasi maisto ruošimo paslaptimis. Kas liečia pačius perėjimo momentus iš zonos į zoną, tai jų yra labai daug. Čia viskas turi reikšmę: ir tai kas pastoviai bus virtuvėje, ir kokį maistą mėgsta šeima, ir daugelis kitų faktorių, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo esminiai.
Pats paprasčiausias virtuvės ir valgomojo erdvės skirstymas zonomis grindys, kurios yra neatsiejama virtuvės dizaino dalis. Perėjimas iš aktyviosios zonos į valgymo turi būti labai kruopščiai apgalvotas, nes kiekviena zona turi atrodyti kaip estetiškas interjero dizaino sprendimas. Kažkokia viena medžiaga, kuri yra naudojama grindims neegzistuoja. Įdomūs meniniai ir tuo pačiu metu praktiniai sprendimai leidžia kombinuoti medžiagas. Pavyzdžiui, jei pagrindinei dangai yra išrenkamas parketas, tai darbinėje zonoje grindis galima iškloti plytelėmis arba keraminiu granitu. Jei išsirenkama viena medžiaga, tai zonos vizualiai atsiskiria pagal grindų piešinius ar spalvas.
Tais atvejais, kada plovykla yra toli nuo stovų ir reikia kažkur paslėpti sudėtingus inžinerinius įrenginius, neretai yra pasirenkamas podiumas. Bet apsiriboti aukščio slenksčiais tik siekiant dekoratyvumo, nerekomenduojama, nes tai nėra pakankamai saugu judant po patalpą.
Vizualiai skirstyti į zonas erdvę galima skirtingų aukščių lubomis, arkomis, pakabinamais karnizais, kiauromis nišomis. Apriboti zonų sienas taip pat gali neaukštos stacionarios pertvaros, pavyzdžiui, iš stiklinių blokų arba tinklinės.
Neblogas variantas yra ir kilnojamos pertvaros, kurios didžiąją laiko dalį bus atviros, o esant reikalui, visiškai izoliuos virtuvę.
Labai paplitę mūsų namuose zonų paskirstymas yra baras (ir dėl teisingumo reikia pažymėti, kad tai praktiška). Tokie architektūriniai elementai, kaip kolonos, neretai mūsų namuose yra neišvengiamos. Kita vertus, jas galima paversti interjero puošmena: išlakios kolonos suteikia erdvės pojūtį, o sklandi arkinio skliauto linija užtemdytų virtuvės zoną, priduotų jai kamerinės aplinkos pojūtį. Šiuolaikiniame interjere atsiradusi priverstinė kolona tarp virtuvės ir valgomojo gali būti efektyviai apdėta kaip sala: iš virtuvės pusės technologinė dalis, o iš valgomojo zonos papildomos vietos valgymui, kažkas panašaus į barą, kuris yra naudojamas greitam maistui.
Planuojant atviro tipo interjerą, reikia labai atkreipti dėmesį garnitūrą, kuris turi optimaliai derėti su kitais baldais.
Dar vienas erdvės padalinimo metodas skirstymas zonomis šviesos pagalba. Jei darbo zona yra apšviečiama labiau praktiškai, labiau funkcionaliai, tai valgomajame yra naudojami dekoratyvūs šviestuvai. Šviesti gali ir pakabinamas karnizas, su sąlyginai brėžiantis liniją tarp darbinės ir valgymo zonų. Labai dažnai virš pietų stalo yra išdėstomas vietinis apšvietimas tokio šviestuvo pagalba jūs pažymėsite maisto valgymo zoną be jokių architektūrinių sprendimų.
Šviesos pagalba yra galimas skirstymas zonomis. Yra priimta galvoti, kad butas atrodo stilingai, jei sienų plokštuma yra vienalytė spalvine gama. Bet dėl vieningos erdvės tai visai nebūtina, nes spalvinė gama gali būti bendra, o tonai lengvai pereinami. Taip pat galima naudoti atvirkštinį metodą, kada virtuvės ir valgomojo sienų spalva kontrastuoja su ryškiai nudažytu uždangalu virš stalviršio.
Nebūtina siekti tonu į toną parinkti virtuvės ir valgomojo baldus kai kuriais atvejais baldų spalva gali būti kaip vienintelis erdvės skirstymo zonomis faktorius.
Norint pasiekti zonų atskyrimą, tai galima padaryti ir apgalvoto dekoravimo dėka. Vizualinių erdvių sienų sukūrimo būdų pačioje virtuvėje, o taip pat ir tarp virtuvės ir svetainės, virtuvės išvalgomojo yra daug (pavyzdžiui, pagal spalvą ar faktūrą skirtingi sienų apmušalai, ant žemės pastatyti vazonėliai su gėlėmis ir daug kitų dalykų).Reikia pasakyti, kad daugumoje atvejų yra naudojama iš karto keletas skirstymo zonomis būdų, pavyzdžiui, pastatydami barą ir įrengdami nevienodo aukščio lubas, padengtas skirtingų spalvų medžiagomis.
Parengė: Firma "SMEGI"
www.smegi.lt
