Kaip jau buvo kalbėta, formuojant virtuvės interjerą, pačios didžiausios problemos yra susijusios su planuojamos patalpos trūkumais ir ploto trūkumu. Išspręsti susidarančią situaciją gali padėti išspręsti protingai parinkta virtuvės įranga. Svarbiausia įsivaizduoti kokia bus virtuvė iki tol, kol ji bus pradėta įrenginėti, tai yra, iš anksto numatyti visų daiktų ir jų dydžių darnumą iki tol, kol bus į spintas sudėtos paskutinės lentynos tai žymiai palengvins visą procesą. Todėl, pirma, ką mums reikia padaryti tam tikru masteliu nusibraižyti patalpos planą. Antra sudaryti visos buitinės technikos sąrašą ir pasižymėti jos išmatavimus. Po to pamąstykite apie technines smulkmenas: dydžius ir ventiliacijos, vamzdžių, elektros tinklo, šakučių lizdų, lankčių žarnų (skirtų dujoms, vandeniui) išdėstymą ir kitus techninius duotos patalpos ypatumus ir nurodykite juos schemoje. Į savo planą įtraukite visus būtinus virtuvės įrengimus ir pasistenkite padaryti protingą ir funkcionalų planą. Po to jūs galite drąsiai eiti į parduotuvę ir išsirinkti viską, kas jums yra reikalinga. Jei jūs rengiatės įsigyti visus virtuvinio interjero daiktus atskirai vienas nuo kito, neužmirškite, kad buitinės technikos gylis, kaip taisyklė, sudaro apie 60 cm., todėl iš anksto patikrinkite visus jums reikalingų daiktų parametrus.
Tarp virtuvinių baldų dominuoja aukštos spintos sandėliai, skirti produktų saugojimui ir aukštos spintos, skirtos inventoriaus saugojimui (šepečiai, šluotos ir t.t.). Reikia atsiminti, kad jie neturi ardyti darbinio paviršiaus, būti išdėstyti jūsų virtuvinio lauko paslėnyje. Jei jūs suteiksite pirmenybę įmontuotam griliui ir orkaitei, tai optimalus variantas, nesuardantis vienalytiškumo, geriau būtų juos įmontuoti į aukštą spintą sandėliuką. Be to, tokiu atveju jų išdėstymo aukštį jūs galėsite pasirinkti, atsižvelgiant į savus patogumo kriterijus.
Kita virtuvinių baldų dalis, kurios negalima atmesti ant grindų pastatomos spintos. Jos sudaro jūsų darbinės erdvės pagrindą, nuo jų aukščio priklauso jūsų rankų nuovargis, kuris atsiranda po maisto gaminimo, o didelis kiekis ant bėginių konstrukcijų pritvirtintų ištraukiamų stalčių, suteiks galimybę labai paprastai pasiekti bet kokį reikalingą virtuvinį daiktą. Dėl to ant grindų statomų spintelių erdvę reikia suplanuoti taip, kad dažniausiai naudojamus daiktus būtų galima greitai ir lengvai pasiekti (ištraukiamos lentynos karuselės), o indai ir prietaisai, kuriais jūs kartas nuo karto naudojatės, gali apsigyventi ir įprastose aukščiau esančiose lentynose.
Patogiam padėklų ir keptuvių išdėstymui, rekomenduojame įrengti grindjuostinę dėžę po ant grindų pastatytu stalu, kuris, priklausomai nuo šeimininko poreikių, iš principo, gali būti bet kokio pločio. Tokia dėžė labai pravers, jei ant grindų pastatomos spintos (išlankstomo stalo) aukštis jūsų netenkina ji priduos patogumai labai reikalingus tuos kelis centimetrus ir panaikins rankų ir nugaros įtampą, kuria atsiranda dirbant. Prisiminkite, kad labai komfortabilu dirbti yra sėdint, ir jei jūs nusprendėte įtraukti į interjerą kažką naujo ir tuo pačiu save palepinti, numatykite po vienu iš darbinių paviršių ištraukiamą lentyną arba įsigykite aukštas (baro) kėdes.
Sekantis virtuvinės garnitūro elementas pakabinamos spintos. Jas kabina tokiame aukštyje, kuris yra ne žemiau 45 cm nuo darbinio paviršiaus tai yra būtina dėl to, kad čia laisvai tilptų visi naudojami elektros prietaisai (virtuvinis kombainas, kavos virimo aparatas, duonos skrudintuvas ir taip toliau). Kaip matome, standartinių spintų aukštis yra 60 cm, bet esant reikalui jūs galite įsigyti 90 centimetrų (tipiniuose butuose jos bus kaip tik prie lubų). Jei netgi po to, kai visi daiktai suranda savo vietas, erdvė viršuje vis dar bus laisva, užbaikite kompoziciją įrengdami antresoles iki pat lubų, su uždaromis ar atviromis lentynomis (ten taip pat galima įtvirtinti įmontuojamus šviestuvus). Kampinės sieninės spintos gali turėti tiek atviras lentynas tiek ir su durimis. Jos yra tokios patogios, kad labai greitai jūs nebesuprasite, kaip buvo galima be jų išsiversti. Taip pat būtinai reikia atkreipti dėmesį, ar ne per daug jūsų projekto variante yra tos pačios rūšies medžiagų ir ilgų lygiagrečiai einančių linijų. Gali būti, kad reikia pagyvinti tokį išorinio vaizdo griežtumą, numatant kampines lentynas, skirtingų aukščių atviras lentynas arba paprastus vieną du stelažus.
Atstumai tarp darbinio paviršiaus ir pakabinamų lentynų ir vadinami prijuoste. Jos spalva ir faktūra turi derėti su darbiniu paviršiumi. Pavyzdžiui, blizgantis stalviršio paviršius ir glazūruoti kokliai, matinė darbinio paviršiaus spalva ir matiniai prijuostės apmušalai (išklijuota matiniais plaunamais tapetais arba plytelių imitacija). (Šis elementas yra skirtas apsaugoti sieną nuo užteršimo, tai, vadinasi, turi būti labai lengvai plaunamas).
Dažnai darbinis paviršius yra perkrautas daiktais, kurių bendras vaizdas suteikia diskomforto jausmą. Jį iškrauti galima būtent prijuostės pagalba: ant kronšteino pritvirtinkite mikrobanginę krosnelę, visas įmanomas skardines su prieskoniais ir kruopomis apgyvendinkite lentynoje, o metalines smulkmenas ir peilius galima pritvirtinti prie magnetinio paviršiaus.
Kad būtų galima apsaugoti galinius pastatomų spintelių paviršius nuo išpurvinimo ir drėgmės, uždarykite plyšius dekoratyviniais kampeliai (grindjuostėmis), pagamintais iš vandeniui atsparios medžiagos.
Sustatant standartinius baldus, gali atsirasti pakankamai siauros erdvės tarp atskirų baldų sekcijų arba tarp baldų ir sienų. Išnaudokite šias vietas pastatydami lentynėles ar staliukus. Taigi, stumdomas stalelis padidins naudingą paviršių, o be to, tarnaus kaip serviravimo stalas. Siaurą uždarą spintelę bus galima panaudoti į ją sudedant pjaustymo lentas, rankšluosčius ir butelius. Šioms įterptinėms konstrukcijoms medžiagas naudokite tokias pat kaip ir pagrindiniams baldams gaminti.
Keletas žodžių apie medžiagas, iš kurių rekomenduojama gaminti virtuvinius baldus. Respektabiliai ir ištaigiai atrodo baldai pagaminti iš natūralaus kieto medžio (ąžuolo, vyšnios, buko, riešuto) ir turinčius iš granito ar marmuro pagamintus paviršius. Ultra šiuolaikiškos apdailos kryptys pateikia paviršius iš metalo (nerūdijantis plienas, aliuminis) ir ugniai atsparaus stiklo. Iš nebrangių paviršių yra naudojamas laminatas, keraminės plytelės ir plastikas visos šios medžiagos yra pakankamai praktiškos, bet skiriasi savo kokybės charakteristikomis ir eksploatacijos ypatumais.
Taigi, esant aukštai temperatūrai laminatas deformuojasi , plytelė gali skilti, jei ant jos nukris sunkus daiktas, ant plastiko matosi įbrėžimai, bet skirtingai nuo laminato, jis gali atlaikyti aukštas temperatūras, beveik nesideformuodamas.
Virš darbinio paviršiaus nepamirškite įrengti dvigubų kištukinių šakučių lizdų, kas iš esmės jums palengvins gyvenimą, nes kol vienoje vietoje užvirs arbatinukas ir su triukšmu iššoks paskrudinta duona, tuo pačiu metu jūs galite susimalti kavą arba išplakti kiaušinius.
Kokia bebūtų jūsų virtuvė, joje vis tiek neapseisite be viryklės, šaldytuvo ir kriauklės, o jų išsirinkimas išskirtinai priklauso tik nuo jūsų norų. Vienintelis dalykas kurį reikia prisiminti: jei virtuvės dydis yra ribotas, buitinė technika ir kriauklė turi būti pakankamai kompaktiškos.
Kriauklės būna skirtingų dydžių ir formų, bet jūsų atveju, optimalus variantas yra apvali kriauklė iš nerūdijančio plieno. Nežiūrint į tai, kad ji yra mažesnių apimčių, nei kvadratinė, joje plauti ir šveisti indus yra žymiai patogiau, be to ji žymiai estetiškiau atrodo. Labai patogu, jei prie kriauklės yra įrengtas specialus padėklas indams džiovinti, nes tokiu atveju vanduo nenuvarva po stalviršiu, o po truputį subėga į kriauklę. Egzistuoja tokie modeliai su dviem papildomais skyriais, kuriuose galima mirkyti stalo įrankius ir perskalauti išplautus indus. Tokios kombinuotos daug sekcijų turinčios kriauklės minusas, kad ji užima labai daug vietos.
Jei leidžia erdvė, vietoj standartinio stalviršio, kurio plotis 60 cm., įsigykite platesnį, 80 cm. Tada dalį stalviršio, kuri liečiasi su siena, galima 15 20 cm pakelti ir jūs turėsite patogią lentynėlę. Be to, po stalviršiu galima padaryti 20 cm gylio tuštumą, kuri leistų paslėpti nutekėjimo įrenginius, ko pasėkoje jūs gausite papildomą plotą po kriaukle, kuriame galima įrengti indaplovę, o likusioje erdvėje išdėstyti lentynas, skirtas valymo priemonėms.
Pagrindinis kriauklės įrengimo principas yra patogumas. Ji neturi būti toli nuo viryklės ir turi būti sujungta su bendru darbiniu paviršiumi. Be to, kriauklę ir indaplovę (o jei leidžia plotas, tai ir skalbimo mašiną) įrenkite šalia vandentiekio, kad profilaktiniai darbai nebūtų keblus.
Jei virtuvė yra nedidelio ploto ir jūs išsirinkote vienos linijos išplanavimą, kriauklę pastatykite centre, o šaldytuvą ir viryklę iš šonų. Didelių išmatavimų virtuvėse, gerai žiūrisi kriauklė, pastatyta į kampą. Pagrindinis tokio sugretinimo prioritetas erdvės ekonomija. Jei jūs apsistojote ties virtuvės salos variantu, tai kriauklė labai gerai tinka kompozicijos centre.
Dar viena būtina virtuvės interjero detalė viryklė. Šiuolaikinės viryklės su kaitvietėmis ir orkaite yra tokio paties aukščio kaip ir baldai, todėl nėra pažeidžiama horizontalaus darbinio paviršiaus vientisumas. Jei viryklė vis tik neatitinka šių parametrų, išsirinkite modelį, kuris turėtų atverčiamą dangtį, kuris, po to, kai maistas yra pagaminamas, uždengtų kaitvietes.
Sekantis virtuvės įrangos elementas garų surinkėjai (oro ištraukėjai). Egzistuoja du pagrindiniai garų surinkėjų tipai: su oro filtravimu (oras praeina per riebalus sugeriančius anglinius filtrus) ir su oro įvadu į ventiliacinę šachtą. Priklausomai nuo tipo egzistuoja skirtingi konstrukciniai modeliai.
Taigi, atidirbusio oro ištraukimui į ventiliacinę angą yra skirti kupoliniai arba įrengiami garų surinkėjai. Pirmieji turi kūgio formą, yra pakabinami virš viryklės (priklausomai nuo dizaino, gali būti ir šiek tiek kitokios formos). Virš garų surinkėjo tvirtinama alkūninių vamzdžių sistema, per kuriuos yra ištraukiamas oras. Kupoliniai garų surinkėjai yra optimalūs, jei ventiliacinė anga yra šalia įrengtos viryklės, bet jei ji yra pakankamai toli arba jūsų netenkina ant sienų kabantys vamzdžiai, galima įsirengti įrengiamą garų surinkėją. Jis yra tvirtinamas po pakabinama spintele, kur yra matoma tik apatinė garų surinkėjo dalis, o visa oro ištraukimo sistema yra montuojama spintelės viduje. Esant tokiam sumontavimui, jei ventiliacinė anga yra ant priešingos virtuvės sienos, tada yra naudojamas reikalingo ilgio lankstus oro tiekimo vamzdis, kuris slepiasi po pakabinamomis lubomis arba montuojamomis spintelėmis.
Toks oro ištraukimas yra pigesnis nei kupolinis, nes yra naudojami kokybiški vamzdžiai: jei kupoliniai garų surinkėjui turi būti estetiški ir puošti virtuvę, paslėptų vamzdžių išorinis vaizdas neturi reikšmės.
Jei orą išvestume į ventiliaciją, tai būtų pakankamai apsunkinta, todėl galima sustoti prie paties pigiausio varianto plokščio autonominio garų surinkėjo: jis praleidžia orą per filtrus ir išvalytą išleidžia atgal. Riebalus sugeriantys filtrai apsaugo nuo variklio užteršimų ir būna dviejų tipų: keičiami ir plaunami (juos galima plauti net indaplovėje). Jei jūs pasirinksite anglies filtrus, jums juos reikės keisti kas 3 6 mėnesius, kas, savaime suprantama, papildomai kainuos ir užims laiko. Be to, pažymėtina, kad kokybiškai veikia ne visi filtrai, o tik pakankamai brangios modifikacijos.
Dar viena svarbi garų surinkėjo kokybės charakteristika, į kurią būtina atkreipti dėmesį, renkantis vieną ar kitą modelį jo galingumas. Specialistai pataria, kad norint pratęsti tarnavimo laiką, reikia rinktis galingesnį modelį ir jį naudoti mažesnėmis apkrovomis. Jūs galite patys paskaičiuoti garų surinkėjo galingumą, kuris reikalingas jūsų virtuvėje. Arų surinkėjo galingumas turi būti lygus virtuvės apimčiai (virtuvės plotas, padaugintas iš aukščio iki lubų), padaugintu iš koeficiento 12, kuris yra oro išvalymo virtuvės patalpose (12 kartų per valandą) sanitarine norma.
Pavyzdžiui, virtuvei, kurios plotas yra 10 m2, o aukštis iki lubų yra 3 m., bus reikalingas garų surinkėjas, kurio galingumas būtų ne mažiau kaip 360 m3/h.
Kalbant apie tai, kokiai technikai reikia atiduoti pirmenybę solo arba įmontuojamai, - reikia pažymėti, kad abu variantai turi savo pliusus ir minusus. Šiandieną įmontuojama technika yra populiaresnė, kadangi ji leidžia įgyvendinti bet kokius dizaino sprendimus, suteikianti galimybę pritaikyti vieną ar kitą technikos kombinaciją, kuri derėtų su jūsų poreikiais. Prie įmontuojamos technikos privalumų, nežiūrint į tai, kad ji kartu su baldais atrodo kaip vientisas blokas, galima priskirti ir higieniškas savybes: kuo mažiau plyšių, tuo mažiau šiukšlių. O va neginčijamas solo technikos privalumas, yra jos mobilumas: o norint perkelti, pavyzdžiui, viryklę, nereiks stumdyti visų baldų ir keisti apstatymą. Be to, įmontuojami virtuvės įrengimai yra žymiai brangesni. Nedidelį šaldytuvą, kaip ir skalbimo mašiną, galima įmontuoti po darbiniu paviršiumi. Jei jums yra reikalingas didelis šaldytuvas, jį statydami neužmirškite apie darbinės erdvės reikalavimus, apie kuriuos mes kalbėjome anksčiau.
Įsigyjant buitinę techniką, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jos technines charakteristikas, bet ir pagalvoti, kaip ji įsikomponuos į bendrą virtuvės interjero dizaino sprendimą. Norint gauti stilingą vienovę, be abejo, yra labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, nes būna labai įdomūs variantai, kada į klasikinę arba kantri stiliaus virtuvę yra įmontuojami šiuolaikiniai metalizuoti Hi tex stiliaus įrengimai. Stilių maišymas yra rizikingas dalykas, todėl ir rezultatas gali būti ribotas. Bet, siekiant stiliaus vienovės, yra klaidinga manyti, jog konservatyvi klasikinio arba retro stiliaus virtuvė negali būti įrengta pagal paskutinį technikos mados klyksmą. Šiuolaikinio stiliaus virtuvės, priešingai, reikalauja technikos demonstravimo: tokiose virtuvėse pati technika yra papuošimas ir svarbi dekoratyviojo interjero detalė. Kaip taisyklė, įrenginėjant tokias virtuves visi daiktai (viryklė, orkaitė ir kt.) perkami iš to paties gamintojo tai pats paprasčiausias būdas išlaikyti stilių.
Apie virtuvės apšvietimą mes smulkiai kalbėjome specialiame skyriuje, bet priminsime dar kartą: jis turi būti tiek lokalus (nukreiptas išilgai pakabinamų spintelių, po jų apatine panele), tiek ir foninis, bendras.
Projektuojant ir išsirenkant virtuvės įrengimo variantą, svarbiausia yra išanalizuoti savo gyvenimo būdą ir priklausomai nuo to sudaryti būtinų funkcijų sąrašą, ir tada netgi pati lakoniškiausia kompozicija, jums gali tapti pakankamu ir išsamiu jums tinkančiu variantu. Po to, kai jūs pasirūpinsite visomis jūsų virtuvę sudarančiomis dalimis, viskas, ką jums beliks padaryti, - priduoti jam asmeninio žavesio, kuris atspindės jūsų individualumą. Fantazija pašnabždės, kokie dekoro elementai dera jūsų interjere: gėlės, paveikslai, porceliano rinkiniai arba tiesiog gražūs niekučiai.
